„Kontrabandininkai“ ar magnatai?

Audrius PRIVEDA

Anksčiau buvo „Kontrabanda”. Dabar yra „Rokfeleriai”. „Rokfeleriais” jie pasivadino vos prieš metus – 1999 metų vasario 18 dieną. Greit gimtadienis. Jau ne vienus metus grojanti grupė pirmadienį surengė koncertą džiazo klube „Kurpiai”, o antradienį – „Skandale”. O ar žinot, kad „Rokfeleriai” yra viena iš nedaugelio Klaipėdos grupių, grojančių tik savo muziką ir nesivaikančių populiarumo, didžiosios scenos? Šiais laikais grupė, negrojanti „koverių”, turinti savitą stilių ir per kiekvieną koncertą surenkanti sausakimšą salę žmonių – išskirtinis fenomenas.

Kas jie?

Visų pirma – klaipėdiečiai. Kęstas Bublys (mušamieji), Armandas Monis (gitara), Gintaras Grajauskas (balsas, bosinė gitara, tekstai) – trys pagrindiniai nariai, sudarantys grupės branduolį. Žinantys žmonės sakė, kad „Rokfeleriai” turi pačių profesionaliausių Klaipėdos (o ir ne tik Klaipėdos) muzikantų sąstatą. Taip pat šiam kolektyvui priklauso Arvydas „Čikaga” Jakubėnas (saksofonas tenoras), Arūnas Viduolis (saksofonas altas) bei Edmundas Federavičius (perkusija). Garsios pavardės, įžymūs žmonės – tai „Rokfeleriai”.

Prognozės – nekokios…

Patys muzikantai į viską optimistiškai nežiūri – paklausti apie albumo išleidimą pasakė štai ką: „Įrašinėt žadam, o leidyba jau ne nuo mūsų priklauso. Nemanau, kad atsirastų kokia savižudiška leidybos firma, kuri imtųsi leisti šitokią muziką. Tai komerciškai nenaudinga”, – sakė G. Grajauskas.

O kodėl scenoje pasirodo taip retai? „Mažai tokios muzikos reikia, o kita vertus, jeigu reikėtų daug (buvo toks pasiūlymas vasarą – groti kas savaitę), tai irgi nieko gero nesigautų, nes grupė, grojanti tik savo kūrinius ir neprasidedanti su „koveriais”, yra kaip peilis. Ji neturi ateities – keturios, gal penkios savaitės ir ji bus atsibodus taip, kad niekas net į tą pusę nežiūrės” – sakė grupės vokalistas Gintaras Grajauskas. Dar viena didelė „Rokfelerių” problema yra ta, kad jie neturi vadybininko: „Nei vadybininko, nei ko nors panašaus. O mes nė vienas tokio darbo nemokam ir negalim dirbti, nes tam reikia ypatingo talento. Dėl to ir koncertų mažai, po kitus miestus nevažinėjam”.

Pragyvenimo šaltinis – muzika?

Šiuo metu muzikantams labai aktualus klausimas, ar muzika – tai pragyvenimo šaltinis. Gintaras Grajauskas vienareikšmiškai pasakė : „Ne. Kas kokį pedagoginį darbą dirba, kas dar kažką. O jei trumpiau – kas kaip moka, tas taip šoka”.

Šis tas šviesesnio

Pasak Gintaro Grajausko, labai gerai, kad dar prieš koncertą jie jau žino, kokia publika susirinks. „Mes jau turim savo publiką, savo klausytojus. Per kiekvieną koncertą mūsų klausosi vis tie patys žmonės: ant stalų šoka, nors dėl manęs tegul nors ir ant galvų. Bet vis tiek malonu pamatyti jau pažįstamus veidus”.

Tarp kitko

Pirmadienį, sausio 24 d., Gintarui Grajauskui buvo įteikta I. Simonaitytės premija už poezijos knygą „Kaulinė dūdelė”. Tai jau ketvirtoji poeto, muzikanto ir dainininko knyga. Už pirmąją savo knygą G. Grajauskas taip pat buvo apdovanotas – Zigmo Gėlės premija. Pats poetas per koncerto pertrauką apie tai kalbėti nenorėjo. Na, ir nereikia…